Jaučiatės vieniši? Draugiška klasė gali šį jausmą sumažinti
Vis daugiau paauglių visame pasaulyje jaučiasi vieniši. Vienatvės jausmas gali būti žalingas, ypač tiems vaikams, kurie išgyvena perėjimą į paauglystę. Paauglystėje svarbūs bendraamžiai, todėl paaugliai mezga naujas draugystes. Tačiau drovūs ir emociškai jautrūs paaugliai ir paauglės, daugiau laiko praleidžiantys vieni, dėl to gali jaustis pažeidžiami, nes patiria sunkumų santykiuose su bendraamžiais. Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos Mykolo Romerio universitete atliktas tyrimas parodė, kad palaikantis ir pozityvus klasės klimatas sumažina vienišumo jausmą paauglėms ir paaugliams, kurie yra drovūs, emociškai jautrūs ar jautrūs atstūmimui.
Užsienio tyrimai rodo – vis daugiau paauglių visame pasaulyje patiria vienišumo jausmą. Kai kuriose pasaulio šalyse šis skaičius siekia net 45 procentus. Kaimyninėse šalyse, Lenkijoje ir Latvijoje vienišais besijaučiančių paauglių procentas siekia atitinkamai 35 ir 37 proc.
Droviems, jautriems atstūmimui ir emociškai jautresniems paaugliams kyla didesnė rizika likti vienišiems. Paauglystėje, kuomet bendraamžiai ir draugai vaidina itin svarbų vaidmenį, vienišumo jausmas gali turėti rimtų pasekmių paauglių gerovei ir psichinei sveikatai. Tęstiniai tyrimai rodo, kad vienišumą išgyvenančios paauglės ir paaugliai patiria daugiau emocinių sunkumų, didesnę riziką būti skriaudžiamai ar skriaudžiamam kitų ir didesnę depresijos riziką.
Pastebėta, kad drovūs ir emociškai jautrūs paaugliai ir paauglės yra mažiau linkę laikyti socialines situacijas gniuždančiomis, jei mano, kad bendraamžiai ir bendraklasiai juos palaiko. Ir iš tiesų, klasėse, kuriose vyrauja pozityvus psichologinis klimatas, mokiniai labiau palaiko ir gerbia vieni kitus bei vengia emociškai aštrių situacijų. Palaikančioje aplinkoje, emociškai jautresniems vaikams yra lengviau užmegzti draugystes.
Tęstinis tyrimas atliktas Lietuvos mokyklose iš tiesų parodė, kad jautresni mokiniai ir mokinės yra ir drovesni, jaučia stipresnes emocines reakcijas ar labiau bijo atstūmimo. Jie su laiku jaučiasi vienišesni, nei mažiau jautrūs mokiniai ir mokinės. Tačiau, jei šie mokiniai suvokia savo klasę kaip draugišką ir gerai joje jaučiasi, vienišumo jausmas metų eigoje nesustiprėja. Tad tikėtina, kad jautresni mokiniai draugiškoje klasėje yra labiau priimami, gali leisti sau drąsiau elgtis ir puoselėti santykius. Jie neturi „kovoti“ už būvį, o tai leidžia jiems būti sėkmingesniais ir nejausti vienišumo jausmo.
Rezultatai yra svarbūs tiek praktikams tiek politikos formuotojams siekiantiems gerinti paauglių prisitaikymą mokykloje bei užmezgant prasmingas santykius su bendraamžiais.
Tyrimas yra projekto NAVIGATE apie vaikų draugystes dalis. Projekte NAVIGATE „Vaiko psichosocialinė raida perėjus į vidurinę mokyklą: draugų ir tėvų vaidmuo“ siekiama suprasti, kaip formuojasi vaikų ryšiai su bendraamžiais ir kaip tų ryšių formavimąsi veikia draugai ir tėvai. Tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą.
Projektui vadovauja Atlantic universiteto Floridoje profesorius dr. Brett Laursen.
Projekto komanda: prof. dr. Rita Žukauskienė, prof. dr. Goda Kaniušonytė, dokt. Aistė Bakaitytė, dokt. Audra Balundė, dokt. Gintautas Katulis ir dokt. Dainora Šakinytė.
Projekto savanorė: dokt. Vilma Milašiūnaitė.
Parengė dokt. Audra Balundė
Daugiau informacijos apie projektą: https://youtu.be/dukzeadJHzY
Pranešimas spaudai viešintas: BNS, lrytas.lt, Mano kraštas, MRU.
Sėkminga draugystė: tyrimas parodė, kad nesutarimai draugystei netrukdo, jei draugai palaiko vienas kitą
Draugystės nutrūkimas gali apsunkinti paauglių emocinę būseną. Ypač tais atvejais, kai paaugliai patiria sunkumų ar neturi kitų draugų. Sėkmingos draugystės, tuo tarpu, yra svarbios paauglių psichologinei gerovei. Tad kokia yra sėkmingos draugystės paslaptis? Galima manyti, kad nesutarimai draugystei kliudo, tačiau Mykolo Romerio universiteto Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos atliktas tyrimas parodė, kad sėkmingos draugystės yra tos, kuriose draugai palaiko vienas kitą, net kai yra įvairių nesutarimų.
Išyrančios draugystės – dažnas reiškinys. Kai kurių tyrimų duomenimis net 50 proc. draugysčių išyra vienerių mokslo metų bėgyje. Draugystė su geriausiu draugu išyra sąlyginai rečiau nei įprastos draugystės. Nutrūkusi draugystė gali turėti neigiamų pasekmių ypač tiems paaugliams, kuriems tai buvo jų vienintelė draugystė. Pavyzdžiu, gali pablogėti paauglio emocinė būklė ir atsirasti depresijos simptomų.
Pastebėta, kad socialinė draugo parama ir nesutarimai su draugu gali būti svarbūs paaiškinant kodėl draugystės išyra ar išlieka. Ypač jaučiama draugo parama yra svarbi draugystės ilgaamžiškumui. Taip yra todėl, kad jaučiama parama sukelia artumo su draugu jausmą. O artumo jausmas didina pasitenkinimą draugyste.
Ir priešingai, nesutarimai su draugu gali žadinti jausmą, kad draugai tolsta vienas nuo kito ir draugystė nutrūksta. Tačiau yra manoma, kad draugystės stabilumui svarbiausia ne tai ar draugai pykstasi ar ne, bet ar yra balansas draugystėje tarp nesutarimų ir jaučiamos paramos vienas kitam.
Tęstinis tyrimas, atliktas Lietuvos ir Floridos (JAV) mokyklose, iš tiesų parodė, kad palaikymo ir paramos trūkumas leido nuspėti draugystės iširimą daug geriau nei nesutarimai tarp draugų. Tad tikėtina, kad kai abu paaugliai jaučia, kad gali sulaukti vienas kito paramos ir palaikymo bei dalinasi šiltais jausmais, kylantys nesutarimai nėra tokie žalingi draugystės kokybei ir išlikimui. Ir priešingai, nesutarimai gali sutrikdyti draugystę, jei nėra pakankamai paramos vienas kitam.
Įdomu tai, kad labai panašūs rezultatai gauti ir užsienio tyrimuose apie studentų draugystes ir romantines partnerystes. Kolegijų studentai nurodė, kad sumažėję šilti jausmai ir retesnis buvimas drauge buvo viena dažniausių priežasčių, kodėl draugystės iširo. Panašiai, stiprus skyrybas nuspėjantis veiksnys buvo šiltų santykių retėjimas.
Šie rezultatai yra svarbūs praktikams, tokiems kaip, pavyzdžiui, psichologai, pedagogai ar socialiniai pedagogai, kurie dirba švietimo sistemoje ir konsultuoja jaunimą patiriantį sunkumų su bendraamžiais.
Tyrimas yra projekto NAVIGATE apie vaikų draugystes dalis. Projekte NAVIGATE „Vaiko psichosocialinė raida perėjus į vidurinę mokyklą: draugų ir tėvų vaidmuo“ siekiama suprasti, kaip formuojasi vaikų ryšiai su bendraamžiais ir kaip šį procesą veikia draugai ir tėvai. Tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą.
Projektui vadovauja Atlantic universiteto Floridoje profesorius dr. Brett Laursen.
Projekto komanda: prof. dr. Rita Žukauskienė, prof. dr. Goda Kaniušonytė, dokt. Aistė Bakaitytė, dokt. Audra Balundė, dokt. Gintautas Katulis ir dokt. Dainora Šakinytė.
Projekto savanorė: dokt. Vilma Milašiūnaitė.
Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia.
Naujieną parengė: dokt. Audra Balundė.