„Geriausias draugas“ – kodėl vaikui jis toks svarbus?
„Geriausias draugas“ – ne tik gražus titulas, bet ir moksliškai įrodytas inkaras vaiko gyvenime.
Vaikystėje ir paauglystėje frazė „čia mano geriausias draugas“ skamba dažnai. Suaugusieji į tai kartais linkę numoti ranka, manydami, kad vaikų draugystės nepastovios kaip oras, o skambūs titulai – tik žaidimas.
Tačiau mokslas sako ką kita: „geriausi draugai“ nėra tik žodžių žaismas. Tai – unikalus, stabilus ir vaiko emociniam saugumui kritiškai svarbus reiškinys. Mykolo Romerio universiteto (MRU) prof. dr. Goda Kaniušonytė, vadovaujanti tarptautiniam projektui ECOpals*, dalinasi įžvalgomis, kurios verčia naujai pažvelgti į tai, kas iš tiesų vyksta klasės suole.
Kas vyksta vaikų galvose?
Dažnai manoma, kad visi vaiko draugai yra daugmaž vienodai svarbūs, lyg sumesti į bendrą „draugų dėžę“. Tačiau prof. dr. G. Kaniušonytės komanda nusprendė patikrinti, ar tikrai visi draugystės ryšiai yra vienodi [plačiau: https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/01650254251396625].
Mokslininkai pažvelgė į beveik 600 moksleivių (9–13 metų) kasdienybę dviejuose žemynuose – Lietuvos vidurio regiono mokyklose ir saulėtoje Floridoje (JAV). Vaikams buvo pateikta užduotis: ne šiaip išvardinti bičiulius, o sudėlioti juos į „lentynėles“ pagal svarbą. Rudenį ir pavasarį moksleiviai sprendė, kas vertas „geriausio draugo“ titulo, kas lieka antras, o kas – toliau sąraše.
Tai leido užčiuopti du esminius dalykus: ar draugystė atlaiko išbandymus ir ar ji yra abipusė.
Į „VIP zoną“ patenka ne visi
Gauti atsakymai atskleidė natūralią socialinę hierarchiją. Pasirodo, vaikai intuityviai jaučia, kas yra jų tikrieji bendražygiai, o kas – tik pakeleiviai.
„Rezultatai parodė aiškią tendenciją: aukščiausiai sąraše esantys draugai – pirmas ir antras numeris – daug dažniau išlieka tais pačiais visus mokslo metus, palyginti su į žemesnę poziciją įrašytais draugais,“ – dalinasi prof. dr. G. Kaniušonytė.
Būtent šie „top“ draugai pasižymi tuo, ką galima pavadinti emociniu saugumu. Tai lyg tvirtas rankos paspaudimas: jei vaikas ką nors įvardija kaip savo geriausią draugą (Nr. 1), labai didelė tikimybė, kad ir jis pats yra to draugo sąrašo viršūnėje.
Tuo tarpu į ketvirtą ar penktą vietą nustumta draugystė dažniau primena situaciją, kai vienas stengiasi, o kitas – nelabai. Tokie „vienpusiai“ santykiai, kai vienam ryšys atrodo svarbesnis nei kitam, yra gerokai trapesni ir dažnai neišgyvena iki mokslo metų pabaigos.
Universalus poreikis turėti „tą vienintelį“
Ar skiriasi vaikas, augantis Lietuvoje, nuo vaiko, gyvenančio JAV? Kai kalba pasisuka apie draugystę – stebėtinai mažai.
„Svarbu tai, kad pagrindiniai dėsningumai buvo labai panašūs abiejose šalyse. Tai leidžia manyti, kad „geriausio draugo“ išskirtinumas yra universalus reiškinys,“ – pastebi mokslininkė.
Nesvarbu, kokia kalba bendrauja, vaikai ne šiaip atsitiktinai nurodo vardus. Jie skiria „saviškius“ nuo „tiesiog draugų“, nes pirmieji suteikia tai, ko negali pasiūlyti jokia didelė kompanija: intymumą, saugumą ir besąlygišką pasitikėjimą.
Žinutė tėvams: ne skaičius, o kokybė
Ką šie atradimai reiškia tėvams ir mokytojams, stebintiems augančią jaunuolių kartą? Pagrindinė žinutė paprasta: nevertinkite vaiko socializacijos tik pagal tai, kiek jis turi draugų klasėje ar socialiniuose tinkluose. Platus, bet paviršutiniškas ratas niekada neatstos vieno stabilaus ryšio.
Prof. dr. G. Kaniušonytė pabrėžia praktinę pusę: „Geriausio draugo praradimas vaikui gali būti gerokai skaudesnis nei „tiesiog dar vieno“ draugo netektis, nes šis santykis paprastai suteikia daugiausia emocinio saugumo ir priklausymo jausmo.“
Todėl, jei jūsų vaikas susipyko su savo „geriausiuoju“, tai nėra eilinė drama ar vaikiška smulkmena. Tai gali prilygti prarastam pagrindiniam emociniam ramsčiui.
„Ši analizė kviečia suaugusiuosius į vaikų draugystes žvelgti ne tik skaičiuojant, kiek vaikas turi draugų, bet ir domintis, kurie santykiai jam yra patys artimiausi. Vienas ar keli stabilūs, abipusiai artimi ryšiai gali būti daug svarbesni vaiko gerovei nei platus, bet paviršutiniškas pažinčių ratas,“ – apibendrina profesorė.
*Vykdomas įgyvendinant Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Ekscelencijos centrų kūrimas Mykolo Romerio universitete“, kuris vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą programą „Ekscelencijos centrų iniciatyva“.
Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė
Nuotraukos: mokslininkės asmeninis archyvas (prof. dr. G. Kaniušonytė – pirma iš dešinės, prof. dr. B. Laursen – pirmas iš kairės); freepik.com/fxquadro.
Jaučiatės vieniši? Draugiška klasė gali šį jausmą sumažinti
Vis daugiau paauglių visame pasaulyje jaučiasi vieniši. Vienatvės jausmas gali būti žalingas, ypač tiems vaikams, kurie išgyvena perėjimą į paauglystę. Paauglystėje svarbūs bendraamžiai, todėl paaugliai mezga naujas draugystes. Tačiau drovūs ir emociškai jautrūs paaugliai ir paauglės, daugiau laiko praleidžiantys vieni, dėl to gali jaustis pažeidžiami, nes patiria sunkumų santykiuose su bendraamžiais. Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos Mykolo Romerio universitete atliktas tyrimas parodė, kad palaikantis ir pozityvus klasės klimatas sumažina vienišumo jausmą paauglėms ir paaugliams, kurie yra drovūs, emociškai jautrūs ar jautrūs atstūmimui.
Užsienio tyrimai rodo – vis daugiau paauglių visame pasaulyje patiria vienišumo jausmą. Kai kuriose pasaulio šalyse šis skaičius siekia net 45 procentus. Kaimyninėse šalyse, Lenkijoje ir Latvijoje vienišais besijaučiančių paauglių procentas siekia atitinkamai 35 ir 37 proc.
Droviems, jautriems atstūmimui ir emociškai jautresniems paaugliams kyla didesnė rizika likti vienišiems. Paauglystėje, kuomet bendraamžiai ir draugai vaidina itin svarbų vaidmenį, vienišumo jausmas gali turėti rimtų pasekmių paauglių gerovei ir psichinei sveikatai. Tęstiniai tyrimai rodo, kad vienišumą išgyvenančios paauglės ir paaugliai patiria daugiau emocinių sunkumų, didesnę riziką būti skriaudžiamai ar skriaudžiamam kitų ir didesnę depresijos riziką.
Pastebėta, kad drovūs ir emociškai jautrūs paaugliai ir paauglės yra mažiau linkę laikyti socialines situacijas gniuždančiomis, jei mano, kad bendraamžiai ir bendraklasiai juos palaiko. Ir iš tiesų, klasėse, kuriose vyrauja pozityvus psichologinis klimatas, mokiniai labiau palaiko ir gerbia vieni kitus bei vengia emociškai aštrių situacijų. Palaikančioje aplinkoje, emociškai jautresniems vaikams yra lengviau užmegzti draugystes.
Tęstinis tyrimas atliktas Lietuvos mokyklose iš tiesų parodė, kad jautresni mokiniai ir mokinės yra ir drovesni, jaučia stipresnes emocines reakcijas ar labiau bijo atstūmimo. Jie su laiku jaučiasi vienišesni, nei mažiau jautrūs mokiniai ir mokinės. Tačiau, jei šie mokiniai suvokia savo klasę kaip draugišką ir gerai joje jaučiasi, vienišumo jausmas metų eigoje nesustiprėja. Tad tikėtina, kad jautresni mokiniai draugiškoje klasėje yra labiau priimami, gali leisti sau drąsiau elgtis ir puoselėti santykius. Jie neturi „kovoti“ už būvį, o tai leidžia jiems būti sėkmingesniais ir nejausti vienišumo jausmo.
Rezultatai yra svarbūs tiek praktikams tiek politikos formuotojams siekiantiems gerinti paauglių prisitaikymą mokykloje bei užmezgant prasmingas santykius su bendraamžiais.
Tyrimas yra projekto NAVIGATE apie vaikų draugystes dalis. Projekte NAVIGATE „Vaiko psichosocialinė raida perėjus į vidurinę mokyklą: draugų ir tėvų vaidmuo“ siekiama suprasti, kaip formuojasi vaikų ryšiai su bendraamžiais ir kaip tų ryšių formavimąsi veikia draugai ir tėvai. Tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą.
Projektui vadovauja Atlantic universiteto Floridoje profesorius dr. Brett Laursen.
Projekto komanda: prof. dr. Rita Žukauskienė, prof. dr. Goda Kaniušonytė, dokt. Aistė Bakaitytė, dokt. Audra Balundė, dokt. Gintautas Katulis ir dokt. Dainora Šakinytė.
Projekto savanorė: dokt. Vilma Milašiūnaitė.
Parengė dokt. Audra Balundė
Daugiau informacijos apie projektą: https://youtu.be/dukzeadJHzY
Pranešimas spaudai viešintas: BNS, lrytas.lt, Mano kraštas, MRU.
Sėkminga draugystė: tyrimas parodė, kad nesutarimai draugystei netrukdo, jei draugai palaiko vienas kitą
Draugystės nutrūkimas gali apsunkinti paauglių emocinę būseną. Ypač tais atvejais, kai paaugliai patiria sunkumų ar neturi kitų draugų. Sėkmingos draugystės, tuo tarpu, yra svarbios paauglių psichologinei gerovei. Tad kokia yra sėkmingos draugystės paslaptis? Galima manyti, kad nesutarimai draugystei kliudo, tačiau Mykolo Romerio universiteto Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos atliktas tyrimas parodė, kad sėkmingos draugystės yra tos, kuriose draugai palaiko vienas kitą, net kai yra įvairių nesutarimų.
Išyrančios draugystės – dažnas reiškinys. Kai kurių tyrimų duomenimis net 50 proc. draugysčių išyra vienerių mokslo metų bėgyje. Draugystė su geriausiu draugu išyra sąlyginai rečiau nei įprastos draugystės. Nutrūkusi draugystė gali turėti neigiamų pasekmių ypač tiems paaugliams, kuriems tai buvo jų vienintelė draugystė. Pavyzdžiu, gali pablogėti paauglio emocinė būklė ir atsirasti depresijos simptomų.
Pastebėta, kad socialinė draugo parama ir nesutarimai su draugu gali būti svarbūs paaiškinant kodėl draugystės išyra ar išlieka. Ypač jaučiama draugo parama yra svarbi draugystės ilgaamžiškumui. Taip yra todėl, kad jaučiama parama sukelia artumo su draugu jausmą. O artumo jausmas didina pasitenkinimą draugyste.
Ir priešingai, nesutarimai su draugu gali žadinti jausmą, kad draugai tolsta vienas nuo kito ir draugystė nutrūksta. Tačiau yra manoma, kad draugystės stabilumui svarbiausia ne tai ar draugai pykstasi ar ne, bet ar yra balansas draugystėje tarp nesutarimų ir jaučiamos paramos vienas kitam.
Tęstinis tyrimas, atliktas Lietuvos ir Floridos (JAV) mokyklose, iš tiesų parodė, kad palaikymo ir paramos trūkumas leido nuspėti draugystės iširimą daug geriau nei nesutarimai tarp draugų. Tad tikėtina, kad kai abu paaugliai jaučia, kad gali sulaukti vienas kito paramos ir palaikymo bei dalinasi šiltais jausmais, kylantys nesutarimai nėra tokie žalingi draugystės kokybei ir išlikimui. Ir priešingai, nesutarimai gali sutrikdyti draugystę, jei nėra pakankamai paramos vienas kitam.
Įdomu tai, kad labai panašūs rezultatai gauti ir užsienio tyrimuose apie studentų draugystes ir romantines partnerystes. Kolegijų studentai nurodė, kad sumažėję šilti jausmai ir retesnis buvimas drauge buvo viena dažniausių priežasčių, kodėl draugystės iširo. Panašiai, stiprus skyrybas nuspėjantis veiksnys buvo šiltų santykių retėjimas.
Šie rezultatai yra svarbūs praktikams, tokiems kaip, pavyzdžiui, psichologai, pedagogai ar socialiniai pedagogai, kurie dirba švietimo sistemoje ir konsultuoja jaunimą patiriantį sunkumų su bendraamžiais.
Tyrimas yra projekto NAVIGATE apie vaikų draugystes dalis. Projekte NAVIGATE „Vaiko psichosocialinė raida perėjus į vidurinę mokyklą: draugų ir tėvų vaidmuo“ siekiama suprasti, kaip formuojasi vaikų ryšiai su bendraamžiais ir kaip šį procesą veikia draugai ir tėvai. Tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą.
Projektui vadovauja Atlantic universiteto Floridoje profesorius dr. Brett Laursen.
Projekto komanda: prof. dr. Rita Žukauskienė, prof. dr. Goda Kaniušonytė, dokt. Aistė Bakaitytė, dokt. Audra Balundė, dokt. Gintautas Katulis ir dokt. Dainora Šakinytė.
Projekto savanorė: dokt. Vilma Milašiūnaitė.
Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia.
Naujieną parengė: dokt. Audra Balundė.